„Baltic Outlook“ žurnalistė Una Ulme apsilankė Pizoje bei Toskanoje ir patyrė autentišką Italijos skonį. Čia idiliškos alyvmedžių giraitės, kiparisai, vynuogynai ir kalvų viršūnėse įsikūrę miesteliai alsuoja ramiu gyvenimo ritmu ir galimybe mėgautis kiekviena akimirka.
Labirintą primenančios Pizos gatvės — tarsi žaidimas, kur kiekviename žingsnyje laukia maloni staigmena. Vieną akimirką girdi tik savo paties žingsnius, o kitą staiga įžengi į triukšmingą aikštę, kur vietos gyventojai gurkšnoja aperityvą ir aptarinėja pastarųjų futbolo rungtynių rezultatus. Čia nėra dėmesio nevertų pastatų ar aikščių, nes kiekvienas jų pasakoja savitą istoriją. Piza — ne tik pasviręs bokštas, katedra ir krikštykla.
Ikoniški architektūros stebuklai
Norėdama kuo geriau pajusti šios vietos istorinę aurą, išsinuomojau butą miesto centre, 12 amžiuje statytame pastate. Dar anksti — kol bus paruošti kambariai, nusprendžiu papusryčiauti. Bet informacijos neieškau „Foursquare“ ar „TripAdvisor“ — noriu atrasti savają Pizą.
Ši vieta turi seną, melancholišką sielą, nes beveik visada buvo valdoma svetimų. Pažvelgęs į viršų pamatai daugybę mažų bokštelių, kadaise pastatytų pabrėžti Pizos didybei. Jie mums primena, kad niekas negali atimti pasididžiavimo savo gyvenamąja vieta, ir Pizos gyventojai tai patvirtina… nors kiekvienas savaip. Senoji karta bando išsaugoti praeities paveldą, o jaunoji elgiasi priešingai ir siekia miestą modernizuoti. Atsitiktinai pasirenku vietą papusryčiauti ir užsisakau kavos, tuno salotų bei fokačijos — viskas kainuoja mažiau nei dešimt eurų. Apie Toskanos maistą plačiau papasakosiu vėliau, o dabar metas pasidėti kuprinę ir traukti į garsiąją Piazza dei Miracoli ir pasijusti tikra turiste.
Ši aikštė, kurioje stovi varpinės bokštas, katedra, krikštykla ir kapinės, seniau katedros garbei buvo vadinama Piazza del Duomo. Dabar ji vadinama Piazza dei Miracoli, arba Stebuklų aikšte. Toks pavadinimas labai taiklus, nes nėra žodžio, kuris geriau apibūdintų šiuose 8,8 hektaro telpančius architektūros stebuklus. Čia viskas įspūdingo dydžio — altorius, sakykla, lubos, kolonos, skulptūros ir meno kūriniai.
Šis pastatų kompleksas pradėtas statyti 11-ajame amžiuje, po Pizos gyventojų pergalės Palerme prieš saracėnus (taip tuo metu buvo vadinami arabai musulmonai). Iš saracėnų prisigrobę aukso Pizos gyventojai pasistatė katedrą ir kitus garsiosios šio miesto aikštės pastatus. Vis dėlto Piza nuolat kariavo, todėl statyba vyko lėtai ir buvo baigta tik 14-ajame amžiuje.
Dailūs pajūrio miesteliai
Vieną savo kelionės dieną nusprendžiu skirti mažų Ligūrijos pakrantės kaimų ir miestelių apžiūrėjimui. Išsinuomoju dviratį, kuriuo per 40 minučių nuvažiuoju į Marina di Pisa. Šioje vietoje už 15 kilometrų nuo Pisos randu uolėtų paplūdimių, kuriuose ant paplūdimio gultų išsitiesę ir skėčiais nuo karščio besiginantys poilsiauja vietos gyventojai. Marina di Pisa žinoma dėl savo barų ir klubų (populiariausi jų yra Sunset Cafè bei Pia Para Ti), kuriuose mielai lankosi jaunimas. Atvykti čia dviračiu — taip pat puikus būdas atrasti Toskanos užmiestį. Ketinau eiti į žygį (gerų žygio trasų galima rasti naudojant programą „Komoot“), bet dėl tvyrančio karščio šios minties atsisakiau.
Kitą dieną išsinuomoju automobilį ir aplankau dar du populiarius pajūrio miestelius — Viaredžą ir Livorną. Pirmasis — tikras atostogautojų džiaugsmas. Visa pakrantė iki pat uosto pilna įvairiaspalvių skėčių nuo saulės. Kiekviena paplūdimio zona priklauso konkrečiam viešbučiui, čia taip pat įsikūrusi nesuskaičiuojama daugybė barų ir restoranų. Nors, vietos gyventojų įsitikinimu, ši vieta skirta turtingiesiems, iš tiesų kiekvienas čia gali rasti šį tą sau.
Tas pats galioja ir kalbant apie restoranus, kurie įvairuoja nuo „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų aukštos klasės restoranų iki jaukių uosto užeigėlių, kuriose ragavau skaniausių gyvenime jūros gėrybių, kainavusių vos dešimt eurų. Jei norite paragauti „fritto misto“ (aliejuje virtų jūros gėrybių), pirkite jas iš kanale stovinčių laivų. Dienos laimikis paruošiamas jums matant ir yra tokio nuostabaus skonio, kad didelę porciją sudorosite akimirksniu.
Už dvidešimties kilometrų į pietus nuo Pizos įsikūręs pajūrio miestelis Livornas, kurio istorija glaudžiai susijusi su Piza ir joje didelę įtaką turėjusia Medičių dinastija. 16-ajame amžiuje architektas Bernardas Bountalentis gavo užduotį čia sukurti tobulą miestą. Lankydamiesi Livorne būtinai pasivaikščiokite Terrazza Mascagni promenada. Ji grįsta 34 000 juodų ir baltų plytelių, o viduryje yra orkestro paviljonas. Šalia promenados įsikūręs Livorno akvariumas ir vandens parkas.
Jūros gėrybių rojus
Esu nemažai keliavusi po pasaulį, tačiau pačių skaniausių jūros gėrybių valgiau būtent čia, šios kelionės metu. Patariu valgyti tik šviežias ar nedaug apdorotas jūros gėrybes — taip galėsite pajusti daugybę įvairių skonio niuansų. Viešint Livorne būtina paragauti žuvies troškinio cacciucco, kuris atsirado šiame uoste, kai žvejai nežinojo, ką daryti su mažomis žuvelėmis, kurių negalėjo parduoti. Livorne yra net restoranų, garantuojančių, jog šį patiekalą gamina pagal autentišką receptą. Pasirinkau Antico Moro — jau šimtmetį gyvuojantį restoraną — ir tikrai nepasigailėjau. Porcija tokia didelė, kad viena nepajėgiu jos įveikti. Remiantis tradicija, cacciucco iš mažiausiai tiek skirtingų jūros gėrybių, kiek šio patiekalo pavadinime yra raidžių c. Dažniausiai naudojami aštuonkojai, krevetės, kalmarai, midijos ir įvairių rūšių žuvis — visa tai gaminama su pomidorų padažu ir patiekiama dubenyje su duona.
Už maždaug 40 kilometrų nuo Livorno įsikūręs San Miniato — nedidelis miestelis, garsėjantis miškais, kuriuose auga triufeliai. Priklausomai nuo sezono, pasitelkus specialiai dresuotus šunis čia renkami tiek baltieji, tiek juodieji triufeliai. Kai kurie vietos ūkiai turistams siūlo triufelių ieškojimo pramogą, todėl būtinai turiu ją išbandyti. Dabar žinau, kad, pavyzdžiui, triufelių aliejui stiprų skonį suteikia sintetiniai priedai, o ne tikri triufeliai. Mirkant tikrus triufelius aliejuje jų skonis pasikeičia ir tampa panašus į bet kurių kitų džiovintų grybų. Žiūrėdama į vietą, kurioje augo triufelis, suprantu, kodėl juos taip sunku rasti. Jie visiškai susilieja su smėlėta dirva ir yra praktiškai nematomi. Baltieji triufeliai auga dar giliau, yra retesni ir tris kartus brangesni nei juodieji — jų kaina prasideda nuo 2000 eurų už kilogramą.
Vyno ir alyvuogių aliejaus turas
Šioje Italijos dalyje augančios vynuogių rūšys taip pat pasižymi išraiškingu skoniu ir aromatu, todėl iš jų gaminamas vynas yra specifinio, subtilaus skonio, kuris labai vertinamas visame pasaulyje. Dažniausiai Toskanoje auginamos Sangiovese, Cabernet Sauvignon, Merlot, Trebbiano, Pinot Grigio ir Malvasia rūšių vynuogės. Tačiau mano didysis šios kelionės atradimas — rūšis Ansonica, iš kurios gaminamas labai gaivus, apetitą žadinantis vynas, puikiai tinkantis prie jūros gėrybių.
Vėliau aplankau Tenuta Di Ghizzano —seną ekologišką, biodinaminę vyno daryklą, kurią 14-ojo amžiaus pabaigoje įkūrė Venerosi Pesciolini šeima. Šiuo metu joje gyvena ir dirba jau 26-oji šios šeimos karta. Tikrai verta apžiūrėti senąjį vyno daryklos pastatą, šalia jo esančią vilą (kurioje daugelį šimtmečių gyveno Pesciolini šeimos nariai) ir greta augantį Italijos renesanso stiliaus sodą.
Iš viso Tenuta Di Ghizzano priklauso 300 hektarų žemės. 40 hektarų skirta vynuogynams ir alyvmedžiams, 150 — javams, o likęs plotas yra gamtos rezervatas, kuriame gyvena laukiniai gyvūnai. Lankydamasi čia sužinojau, kad iš vieno alyvmedžio gaunama tik maždaug vienas litras alyvuogių aliejaus.
Draugystė su vietos gyventojais
Jei norite pažinti tikrąją Italiją, apsistokite pas vietos gyventojus! Per keletą Pizoje praleistų dienų nė karto nesutikau savo buto šeimininkų. Tačiau sutikau Francescą Malloggi — savininkę vietos, kurioje apsistojau trečiąją dieną. Ji filosofė ir esė rašytoja, taip pat dirbanti žurnaliste. Sunku apsakyti, kaip jaučiausi žengdama per jos senos, įspūdingos vilos slenkstį. Čia pilna knygų, meno kūrinių, antikvarinių baldų ir muzikos instrumentų. „Šią vietą pavadinau Templia, ji atspindi mano vertybes — meilę menui, draugystei, solidarumui, atjautai ir kovą su pertekliumi bei prasmingų vertybių stoka, kurią matau kitose vietose,“ — paaiškina ji.
Francescos namas stovi Ponsacco komunoje, kurią lankau dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, ji yra pakeliui iš San Miniato į Pizą. Be to, vietos vyno darykloje dirba mano draugė Pinta. Francesca parodo mano kambarį ir praneša, kad turi man staigmeną. Prieš atvykdama jai rašiau, kad norėčiau sužinoti apie svarbų dalyką ar vietą, kurią galėčiau aprašyti savo straipsnyje. Pasirodo, mano prašymą ji įvertino labai rimtai.
Lipame į jos automobilį ir vykstame į gretimą miestelį Palaia, kur ji surengė susitikimą su dviem istorikais — rašytoju ir simbolių tyrinėtoju Marco Bersotti bei žurnalo „Tagete Edizioni“ redaktore Michele Quirici. Prisėdame vietos užeigoje, kur Francesca laikoma beveik šeimos nare, valgome ir gurkšnojame vyną, o aš gaunu žinių apie Pizos istoriją.
Mano užrašinė pilna pastabų apie svarbius Pizos istorijos faktus, o širdis džiūgauja, kad leidausi į šią nuostabią kelionę. Būtinai čia sugrįšiu.
Patarimai lankantis Pizoje
- Iš oro uosto nuvykti į miesto centrą lengviausia automatiniu „Pisamover“ autobusu, išvykstančiu į centrinę geležinkelio stotį kas dešimt minučių. Bilietas kainuoja penkis eurus, jį galima įsigyti iš autobuso stotelėje esančio aparato.
- Ieškant viešbučio ar buto geriausia rinktis vietą, esančią kairiajame Arno upės krante. Nors būsite kiek toliau nuo miesto centro, šis rajonas yra gerokai ramesnis, be to, jame daug gerų restoranų ir parduotuvių.
- Campo dei Miracoli (Stebuklų aikštėje) ar netoli jos įsikūrusios kavinės ir restoranai — ne pati geriausia vieta pietauti ar vakarieniauti. Geriausia ieškoti vietos už miesto centro, kur ne tik rasite skanesnio maisto, bet ir sumokėsite mažiau.
- Jei turite nedaug laiko, puikus būdas apžiūrėti miestą yra išsinuomoti el. dviratį, kainuojantį 35 eurus visai dienai. Pizoje vairuotojai dažniausiai gerbia dviratininkus, o į dviračio nuomos kainą įskaičiuotas laikiklis išmaniajam telefonui bei nemokama programa, kurioje rasite turistinį dviračių maršrutą po miestą ir jo apylinkes (smileride.com).
Daugiau apie Pizą skaitykite Baltic Outlook.
