Pasinerkite į šias keturias ryškias vietas, turinčias unikalų vietinį charakterį – jos įkvėps ir atskleis jumyse slypintį menininką!
Santorinas: svajonių sala
Mėlyną ir baltą Graikijos vėliavos spalvas atitinkanti Egėjo jūros pietuose esanti Santorinio sala suteikia keliautojams Kikladų rojaus kvintesenciją. Rožinės bugenvilijos gėlės žvelgia iš už akinančiai baltų namų, o ryškiai mėlynos langinės ir durys rikiuojasi stačiuose siauruose koridoriuose, kuriuos dažnai užstoja charizmatiški, papilkėję vyrai, vedantys šalia savęs žavius asilus.
Tradicinė balta Kikladų architektūra atspindi akinančius Viduržemio jūros saulės spindulius ir taip palaiko vėsesnę patalpų temperatūrą. Grakštūs, kubiški, vulkaniniais pelenais ir kalkakmeniu balinti mažaaukščiai namai pastatyti visai šalia ir net vienas ant kito, kad tarsi pirštinė apkabintų uolėtą kraštovaizdį. Kažkada seniai salos gyventojai savo namus įsirenginėjo vietinėje vulkaninėje uoloje, iš esmės miegodami į urvą panašiose erdvėse. Dabar šiai tradicijai suteiktas naujas gyvenimas, kai kurie senieji nakvynės namai buvo paversti butikinėmis rezidencijomis.
Fira, Santorinio sostinė, pilna šurmuliuojančių parduotuvių ir senovinių gatvelių, kuriomis vaikštinėjant verta stabtelti nuotraukai beveik prie kiekvienų durų. Oia kaimas savo ruožtu vilioja lankytojus nuostabiais saulėlydžiais ir liepsnojančiais saulėtekiais, matomais nuo Bizantijos Šv. Mikalojaus pilies griuvėsių. Iš tiesų, apsistoję čia būtinai pamatykite kaimą ankstaus ryto valandomis, kai gausu žmonių. Garantuotai turėsite nepamirštamų meniškų nuotraukų ir nuostabių akimirkų su šiuo graikų stebuklu.
Šv. Spiridono bažnyčioje Oijoje yra gražiausi mėlyni kupolai. Tačiau neįprastų spalvų Kastro Oia Houses – viešbutis su pasteliniais oranžiniais fasadais, grakščiai išsiskiriančiais baltame fone, taip pat mėgstamas fotografų. Vėjo malūnai yra dar vienas Santorinio prekės ženklas. Visoje vėjuotoje saloje išsibarsčiusių jų daugelis buvo paversti unikaliais būstais, restoranais ir parduotuvėmis.
Optimistiška balta Santorinio pastatų spalva kontrastuoja su šiurkščia natūralia salos aplinka, tokia kaip raudonos uolos ir uolos Raudonajame paplūdimyje – paslėptame salos brangakmenyje netoli Akrotiri kaimo. Panoraminis pėsčiųjų takas ant uolos jungia Oia ir Fira (su pasirenkamu apvažiavimu į įspūdingą Skaros uolą) ir iš čia atsiveria nepaprastas vaizdas į pusmėnulio formos įlanką, kuri iš tikrųjų yra senovinio ugnikalnio krateris.
Pročida: ryški lobių sala
Iš Neapolio įlankos ir Amalfio pakrantės atsiveria vieni gražiausių Viduržemio jūros vaizdų. Kaprio ir Iskijos populiarumo šešėlyje paslėpta Pročida (trečioji pagal dydį Kampanijos salyno sala) yra spalvingas brangakmenis tarp žydros jūros ir mėlyno dangaus. Su savo siaurais keliais, spalvingais namais ir autentiškumo dvasia Pročida yra vieta, kuri gyvena savo ramiu ritmu.
Vos keturių kilometrų ilgio Pročidos salą iš Neapolio lengva pasiekti keltu per maždaug 40 minučių. Pagrindinė atrakcija čia yra 17-ojo amžiaus uostas Marina Corricella, kuris yra seniausias žvejų kaimas regione ir gali pasigirti visų vaivorykštės atspalvių namais, išdėstytais vienas priešais kitą. Kai kurių kubo formos namų dažai išblukę, tačiau tai tik suteikia vietai savito charakterio. Daugelis yra dažyti pasteliniais atspalviais, tačiau gausu ir ryškių rožinių, violetinių, geltonų, oranžinių, raudonų ir mėlynų atspalvių. Kaimas atrodo taip, lyg būrelis vaikų būtų gerai pasilinksminę su spalvotomis kreidelėmis. Tiesą sakant, žvejai savo namus tyčia dažydavo ryškiomis spalvomis, kad kiekvienas išsiskirtų ir būtų atpažįstamas iš jūros. Amfiteatro formos Marina Corricella krantinėje taip pat yra daugybė mažų valčių ir žvejybos tinklų, kurie taip pat yra įvairių spalvų.
Terra Murata yra viduramžių kaimas Pročidoje, esantis ant 90 metrų aukščio kalvos. Užkopę į viršų būsite apdovanoti geriausiais panoraminiais vaizdais ir nepamirštamu saulėlydžiu. Ilgi ir nuošalūs Ciraccio ir Chiaiolella paplūdimiai kontrastuoja savo nuostabiu juodojo vulkaninio smėlio fonu.
Amalfio pakrantėje gausu siaurų gatvelių kampeliuose pasislėpusių citrinmedžių, ir Pročida nėra išimtis. Tipiškas saldumynas čia yra tradicinė sluoksniuota tešla, užpildyta citrininiu kremu. Panašaus kiaušinio trynio atspalvio yra centrinės Santa Maria delle Grazie bažnyčios fasadas. Pročidoje buvo filmuojami tokie Holivudo hitai kaip „Kleopatra“ (1963), kuriame vaidina Elizabeth Taylor ir Richardas Burtonas, bei „Talentingasis ponas Ripley“ (1999), kuriame sala įkūnija itališkąją dolce vita šventę.
Valeta: grožis slypi mažose detalėse
Valeta yra viena iš mažiausių Europos sostinių, įsikūrusi daugiakultūrėje kryžkelėje, kurią įrėmina XVI a. baroko fasadų, didikų rūmų, senų įtvirtinimų ir vešlių sodų galerija. Plačiausią miesto dalį galima nueiti per kiek mažiau nei 20 minučių, tačiau akį traukianti aplinka reikalauja daug lėtesnio tempo, kad būtų galima mėgautis kiekviena akimirka.
Čia yra unikalus architektūrinis elementas, kuris žavi savitų miesto detalių kolekcionierius. Tai garsieji Maltos balkonai, žinomi kaip gallariji, arba galerijos. Ilgiausias kampinis sostinės balkonas, davęs toną tolimesnėms tokioms medinėms konstrukcijoms, yra ant Didžiojo meistro rūmų, kurie buvo pastatyti 1679 metais. Šių galerijų-balkonų tradicija, perimta iš arabų kultūros, sustiprėjo XVIII a. viduryje. Viena iš balkono funkcijų tuomet buvo leisti moterims mėgautis miesto gyvenimu ir likti kukliai izoliuotoms nuo svetimų akių. Įdomu tiesiog klaidžioti ir įsivaizduoti žmonių istorijas už kiekvieno balkono. Ką jie matė iš jų ir kokias paslaptis saugojo?
Dauguma uždarų balkonų kyšo iš smiltainio fasadų. Kadangi jie dažniausiai gaminami iš medžio, namų savininkai pradėjo juos dažyti, kad apsaugotų šią statybinę medžiagą nuo saulės spindulių. Siekiant suderinti balkonus ir nustatyti savininkus, pastatų durys buvo atitinkamai nudažytos. Balkonai taip pat meta šešėlį į žemiau esančias gatves, todėl vasara mieste tampa pakenčiama. Šviesesnio tipo balkonai iš geležies meta į gatves puošnius šešėlius. Purtella (langų sekcija) turintys balkonai taip pat padėjo vėdinti vidaus patalpas karštomis dienomis arba buvo naudojami skalbinių džiovinimui.
Iš senesnių smėlio, šviesiai geltonos ir žalios spalvų balkonų paletė ilgainiui išsiplėtė ir apėmė ryškiai raudoną, tamsiai mėlyną ir violetinę. Seniausi balkonai remiasi į puošnias saljaturi atramas, kurias puošia lapija, augalija, gyvūnija bei skulptūriniai motyvai. Kuo labiau jos išpuoštos, tuo prestižiškesnė buvo šeima. Balkonai Valetoje apibūdina miesto kraštovaizdį meniškiausiai, nuoširdžiausiai ir prabangiausiai, o mieste retai rasite du vienodus.
Trondheimas: šiaurietiška elegancija
Žinomas dėl Norvegijos technologinių pasiekimų ir pasaulinio lygio gastronominių malonumų, Trondheimas yra įsikūręs ten, kur Nidelvos upė įteka į Trondheimo fiordą. Ši upė kerta miestą ir sukuria vieną iš labiausiai atvirukus primenančių panoramų šalyje. Abu Nidelvos krantai yra iškloti senomis medinėmis prieplaukomis ir tradiciniais spalvingais namais, kurie iš pradžių tarnavo kaip krovinių iš viso pasaulio sandėliai. Nepaisant daugybės didelių gaisrų, šioje lauko galerijoje tebestovi keli originalūs XVIII amžiaus pradžioje pastatyti pastatai.
Spalvų paletėje yra daug geltonų, oranžinių, žalių, šviesiai mėlynų ir raudonų namų. Raudoni dažai istoriškai buvo siejami su turtais ir sėkme; paradoksalu, bet juos buvo ir pigiausia pasigaminti maišant žuvų taukus su ochra, todėl žvejai juos daugiausiai ir naudojo. Kita vertus, balti dažai buvo brangiausi, nes juose naudojamas cinkas, kuris buvo brangus.
Šią sandėlio panoramą geriausia matyti nuo vandens. Žygiai baidarėmis, vykstantys per Trondheimo istorinį centrą, reguliariai organizuojami nuo gegužės iki spalio. Žavingi seni namai atsispindi ramiuose vandenyse, o plaukiojimas vandeniu suteikia lankytojams unikalią galimybę atrasti vietas, kurios paprastai yra paslėptos nuo pėsčiųjų akių.
Geriausia vieta pasigrožėti namais yra tarp 1861 m. pastatyto ir fotografų pamėgto Senamiesčio tilto ir Bakke tilto Bakklandet kaimynystėje esančioje upės pusėje. Siauros akmenimis grįstos gatvelės ir nedideli mediniai namai – šiame stilingame ir ramiame rajone kadaise gyveno žvejai ir amatininkai. Dabar tai patraukli susitikimų vieta, traukianti žmones ramiomis kavinėmis ir galerijomis, kuriose eksponuojamas vietinis menas ir amatai.
Antikvariatet Bakklandete yra vietinė ikona – sename raudoname name yra muzikos kavinė ir knygų baras, jame tvyro gyvų koncertų ritmai ir antikvarinių daiktų atmosfera. Gėlių parduotuvė Bakklandet Blomster yra dar vienas hitas suvenyrų mėgėjams, tačiau čia verta užsukti ir dėl išskirtinės atmosferos. Visai šalia Nedre Bakklandet gatvėje esančio namo Nr.10 yra graži apžvalgos aikštelė, kurioje galite padaryti keletą puikių nuotraukų ir pamedituoti krantinėje, kol vietiniai žvejoja.
Daugiau apie autentiškas kelionių patirtis skaitykite Baltic Outlook žurnale.