Saulėti pietinės Tenerifės pakrantės paplūdimiai ir kurortai vilioja poilsiautojus ištisus metus, tačiau šiaurinėje didžiausios Kanarų salos dalyje laukia visai kitokie įspūdžiai. Čia vulkaniniuose šlaituose driekiasi vynuogynai, rūke skendi lauramedžių miškai, tarp kalnų įsikūrę kaimeliai, o istoriniai miestai ir įspūdingos juodų uolų pakrantės kviečia pažinti salos praeitį. Šis regionas ypač patiks keliautojams, norintiems suderinti gamtą, kultūrą ir vietinius skonius.
Šiaurinę Tenerifę patogu tyrinėti automobiliu, nes į daugelį įsimintinų apžvalgos aikštelių ir kaimelių veda vingiuoti kalnų keliai. Kelionei verta numatyti daugiau laiko dėl staigių posūkių, permainingų orų ir netikėtų sustojimų. Pakrantėje, miškingose aukštumose ir Teidės nacionaliniame parke sąlygos gali gerokai skirtis.
Į Tenerifę patogu keliauti su „airBaltic“. Rinkitės tiesioginius skrydžius iš Rygos, Talino ar Vilniaus arba patogius jungiamuosius skrydžius iš Helsinkio, Stokholmo, Kopenhagos ir kitų Europos miestų. Lėktuvai leidžiasi Tenerifės pietiniame oro uoste, iš kurio patogu pradėti pažintį su saulėtais salos paplūdimiais, vulkaniniais kraštovaizdžiais ir žavingais miesteliais. Atraskite geriausius pasiūlymus ir užsisakykite skrydžius į Tenerifę su „airBaltic“.
Juodojo smėlio pakrantės ir 500 laiptelių apžvalgos aikštelė
Tenerifės vulkaninė kilmė ypač ryški šiaurinėje pakrantėje, kur po stačiomis uolomis plyti tamsūs paplūdimiai, o Atlanto bangos dūžta į juodus akmenis. Mirador Los 500 Escalones, arba 500 laiptelių apžvalgos aikštelė, leidžia iš arti pamatyti šį nepaprastą kraštovaizdį. Ilgi laiptai veda žemyn prie siauro juodojo smėlio ruožo, o tolumoje matyti pakrantės uolos ir spalvingi Kanarų saloms būdingi namai.

Leidžiantis galima apžiūrėti pakrantės augaliją ir pastebėti ant akmenų besišildančius driežus. Nepamirškite, kad grįžtant teks įveikti maždaug 500 laiptelių į viršų. Čia taip pat gali būti stiprus bangavimas, todėl prieš išvykdami pasitikrinkite informaciją apie tako prieinamumą ir jūros sąlygas.
Paragaukite Tenerifės vulkaninių vynų „Bodegas Monje“ vyninėje
Vyno gamybos tradicijos Tenerifėje puoselėjamos jau ne vieną šimtmetį. Statūs šlaitai, vulkaninis dirvožemis ir skirtingas aukštis virš jūros lygio sudaro savitas sąlygas vynuogėms augti, o didžioji dalis saloje pagaminto vyno suvartojama vietoje. Istoriškai Tenerifės vynuogynai išvengė filokseros epidemijos, XIX a. nusiaubusios didelę Europos vynuogynų dalį, nors 2025 m. šis kenkėjas pirmą kartą aptiktas ir saloje.
Žalių vynuogynų apsupta „Bodegas Monje“ vyninė, iš kurios atsiveria Teidės kalno ir jūros vaizdai, supažindina su vietos vyndarystės tradicijomis. Ekskursijų metu pasakojama, kaip aukštis veikia vynuogių nokimą, kodėl stačiuose šlaituose derlius neretai renkamas rankomis ir kaip vyndariai palaiko tinkamas sąlygas rūsiuose.
Degustacijos metu galima atrasti vietines vynuogių veisles, pavyzdžiui, „Listán Negro“, ir paragauti prie vyno derinamų regioninių sūrių. Norint dalyvauti ekskursijoje ar degustacijoje, verta užsiregistruoti iš anksto ir pasirūpinti, kad po jos automobilį vairuotų alkoholio nevartojęs asmuo.
Pasivaikščiokite Anagos lauramedžių miškuose
Tenerifės šiaurės rytuose esantis Anagos kaimo parkas (Parque Rural de Anaga) garsėja debesų gaubiamais kalnais, giliais slėniais ir senoviniais lauramedžių miškais. Šie paslaptingi miškai yra kadaise dalį Pietų Europos dengusių miškų liekanos. Panašių buveinių išlikę ir kitose Atlanto salose, įskaitant La Gomerą ir Madeirą.
Patogi vieta žygiams pradėti yra Cruz del Carmen. Iš čia takai veda po kerpėmis apaugusiomis šakomis, pro medžių lają skverbiasi rūkas, o miške girdėti paukščių giesmės. Sendero de los Sentidos, arba Pojūčių takas, kviečia sulėtinti žingsnį ir atkreipti dėmesį į miško garsus, paviršius bei kvapus.
Kiti takai atveria kalnų keterų ir į šiaurinę pakrantę besidriekiančių slėnių panoramas. Aukštumose orai gali greitai pasikeisti, todėl pasiimkite patogią žygio avalynę, lengvą neperšlampamą striukę ir vandens. Prie populiarių takų automobilių stovėjimo vietų skaičius gali būti ribotas.
Pažinkite Taborno ir Anagos kalnų kaimelius
Už miškų vingiuojantys siauri Anagos keliai veda į nedidelius kaimelius, įsikūrusius tarp įspūdingų slėnių. Taborno stūkso ant kalnų keteros netoli Roque de Taborno, apylinkėse išsiskiriančio apvalainos formos uolų masyvo. Tai puiki vieta pasigrožėti kalnais ir leistis į žygį akmenuotais takais.
Kaimelio pavadinimas primena vietinių salos gyventojų guančų paveldą. Iki 1496 m. pasibaigusio Kastilijos užkariavimo Tenerifė buvo padalyta į devynias teritorijas, vadintas menceyatos. Dalis senųjų apylinkių takų driekiasi maršrutais, kuriais piemenys kadaise vesdavo gyvulius iš vieno aukščio į kitą.

Žygių maršrutuose aplink Taborno pasitaiko atvirų kalnų keterų, nelygių akmenų ir stačių šlaitų. Rinkitės savo pasirengimą atitinkantį taką ir iš anksto pasitikrinkite sąlygas. Po pasivaikščiojimo galima užsukti į kaimelio restoraną ir pasimėgauti kalnų aplinka. Vienas iš vietinių pasirinkimų yra „Historias para no Dormir“.
Atraskite Tenerifės sostinę Santa Krusą
Tenerifės sostinė Santa Krusas (Santa Cruz de Tenerife) maloniai paįvairina kelionę po kalnus. Miesto centre esančias pėsčiųjų gatves, aikštes, parduotuves ir kavines patogu apžiūrėti einant pėsčiomis. Palmės ir plačias lajas turintys laureles de Indias medžiai suteikia pavėsį miesto aikštėse.
Santa Krusas taip pat atskleidžia svarbią Tenerifės prekybos per Atlantą istorijos dalį. Šimtmečius laivai čia sustodavo papildyti atsargų prieš kelionę per vandenyną. Į vakarus buvo gabenamas vynas, o iš kitų kraštų atvykdavo žmonės ir atkeliaudavo prekės bei augalai. Kai kurie XIX a. iš Kubos atvežti miesto medžiai ir šiandien primena šiuos ryšius.
Skirkite laiko pasivaikščioti centrinėmis gatvėmis ir aikštėmis, ypač jeigu sostinės lankymą derinate su kelione po Anagos parką.
Pasivaikščiokite UNESCO saugomame La Lagunos mieste
San Cristóbal de La Laguna, dažniausiai vadinamas tiesiog La Laguna, yra viena patraukliausių Tenerifės vietų ramiam pasivaikščiojimui. Istoriniame centre gausu spalvingų neaukštų pastatų, kavinių, nedidelių parduotuvių ir plačių gatvių, išdėstytų pagal savitą taisyklingą planą.
XV a. pabaigoje, po Kastilijos užkariavimo, įkurtas La Lagunos miestas augo salos gilumoje, o Santa Krusas buvo jo uostas. Plečiantis prekybai, politinis centras pamažu persikėlė arčiau pakrantės. Šiandien La Laguna yra universitetinis miestas, o jo istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Suplanuotas gatvių tinklas vėliau turėjo įtakos kolonijinių miestų planavimui Amerikoje. Todėl vaikštant po La Laguną verta atkreipti dėmesį ne tik į žavius pastatus, bet ir į urbanistinį paveldą, liudijantį šimtmečius trukusius Kanarų salų ir abiejų Atlanto krantų ryšius.
Aplankykite Puerto de la Krusą ir istorinę šiaurinę pakrantę
Tenerifės turizmo istorija prasidėjo būtent šiaurėje. XIX a. pabaigoje europiečiai atvykdavo į Puerto de la Krusą (Puerto de la Cruz) pasimėgauti švelniomis žiemomis, o kai kurie tikėjosi, kad vietos klimatas bus naudingas sveikatai. Buvusiame vyno prekybos uoste netrukus pradėjo kurtis viešbučiai, tarp jų ir 1890 m. atidarytas „Gran Hotel Taoro“.
Vėliau turizmas sparčiai plėtėsi saulėtesnėje pietinėje salos dalyje, ypač nuo XX a. septintojo dešimtmečio, kai daugėjo užsakomųjų skrydžių, ir 1978 m. atidarius Tenerifės pietinį oro uostą. Vis dėlto Puerto de la Krusas išlieka svarbia salos poilsio istorijos dalimi ir patogia vieta apsistoti tyrinėjant aplinkinius miestelius.
Šiaurinėje pakrantėje verta sustoti ir mažiau žinomose vietose. Pavyzdžiui, La Caleta de Interián pasitinka vulkaninių akmenukų pakrante ir medinių lentų taku, nuo kurio galima stebėti Atlanto bangas. Tokie kaimeliai primena, kad vieni įdomiausių kelionės atradimų kartais slypi toliau nuo populiariausių objektų.
Pasigrožėkite vulkanine pakrante prie Buenavistos švyturio
Vakarinėje šiaurinės pakrantės dalyje virš bananų plantacijų ir lavos suformuoto kranto iškilęs Buenavistos švyturys. Baltas bokštas su išskirtiniais raudonais spiraliniais laiptais kontrastuoja su tamsiomis vulkaninėmis uolomis ir baltomis Atlanto bangų putomis.
Netoliese galima grožėtis natūraliais uolų dariniais, atšiauriais skardžiais ir uolose susiformavusiais vandens baseinais. Juose maudytis reikėtų tik įsitikinus, kad sąlygos ir priėjimas yra saugūs, nes bangos gali būti itin stiprios.
Švyturys pradėjo veikti 1997 m. Šiaurinėje pakrantėje yra ir kitų šiuolaikinių išskirtinės architektūros švyturių: Puerto de la Kruse stovi kvadratinis betoninis bokštas, o Punta del Hidalgo švyturio kampuota forma primena laivo priekį.
Atraskite vulkaninę Garačiko istoriją
Garačikas (Garachico) yra vienas žaviausių istorinių šiaurinės Tenerifės miestelių. Kadaise jis buvo svarbus prekybos uostas, iš kurio vynas keliavo per Atlantą. Tačiau 1706 m. ugnikalnio išsiveržimas pakeitė miestelio likimą: iki pakrantės nutekėjusi lava užpylė senąjį uostą. Didelė dalis prekybos vėliau persikėlė į Puerto de la Krusą ir Santa Krusą.

Šiandien Garačikas garsėja baltais pastatais, istoriniu centru ir įspūdinga lavos pakrante. Netoli kranto iškilusi Roque de Garachico uola yra vienas vietos simbolių, o miestelio aikštės kviečia stabtelėti kavos puodeliui ir pasimėgauti atmosfera.
Populiariu metu Garačike gali būti daug lankytojų, o stovėjimo vietų trūkti. Atvykus anksčiau arba kelionės plane palikus daugiau lankstumo, apsilankymas bus ramesnis.
Susipažinkite su La Orotavos architektūra ir Kanarų virtuve
Šlaituose virš Puerto de la Kruso įsikūrusi La Orotava išsiskiria tradicine architektūra ir turtinga vyndarystės praeitimi. Virš senamiesčio gatvių kyšo mediniai balkonai, o kai kurie puošnūs namai primena, kokią gerovę miesteliui atnešė prekyba vynu.
„Casa de los Balcones“ yra puiki vieta susipažinti su vietos amatais ir architektūra. Pastato vidinį kiemą supa mediniai balkonai, o istoriniai kambariai leidžia pažvelgti į miestelio praeitį. Taip pat verta pėsčiomis apžiūrėti aplinkines gatveles ir sodus.
Norint paragauti vietinių patiekalų, verta apsilankyti guachinche. Šios neformalios užeigos kilo iš vyndarių tradicijos savo namuose pardavinėti vyną ir kartu siūlyti paprastą, sotų maistą. Valgiaraščiai skiriasi, bet dažnai siūloma ant grotelių kepta mėsa, bulvės ir vietinis vynas. Dar vienas Kanarų salų patiekalas, kurį verta paragauti, yra papas arrugadas, nedidelės raukšlėtos bulvytės su mojo padažais. Pakrantės restoranuose taip pat galima rasti aštuonkojų, sepijų ir kitų jūrų gėrybių.
Patirkite Teidės nacionalinio parko kraštovaizdžius
Norint geriau pažinti Tenerifę, verta atrasti vulkaninį kraštovaizdį aplink Teidės kalną. Daugiau kaip 3 700 metrų virš jūros lygio iškilusi Teidė yra aukščiausias Ispanijos kalnas ir ryškiausias salos panoramos akcentas.
Keliai į Teidės nacionalinį parką kyla pro pušynus, kartais panyra į debesis, o vėliau atsiveria atšiaurus aukštikalnių kraštovaizdis. Las Cañadas įduboje kalną supa šviesus žvyras, tamsios uolos ir įvairiaspalviai šlaitai. Įduba susiformavo maždaug prieš 170 000 metų, o Teidė ir greta esantis Pico Viejo iškilo vėliau.

Minas de San José yra įsimintina vieta beveik nežemiškam parko kraštovaizdžiui apžiūrėti. Roques de García takai vingiuoja tarp neįprastų erozijos suformuotų uolų. Iš Mirador La Tarta apžvalgos aikštelės matyti atsidengę vulkaninių uolienų sluoksniai, kuriuose galima įžvelgti vienas po kito vykusių išsiveržimų pėdsakus. Teidės observatorija yra dar vienas įdomus orientyras keliaujant parko keliais.
Teidė svarbi ir kultūriniu požiūriu. Guančai aukštikalnėse sezoniškai ganydavo gyvulius ir paliko archeologinių radinių, įskaitant keramiką bei obsidiano įrankius. Vulkaninė veikla tęsėsi ir vėliau: 1798 m. įvyko išsiveržimas Pico Viejo šlaite, o paskutinis Tenerifės ugnikalnio išsiveržimas užfiksuotas 1909 m.
Nacionaliniame parke gali būti vėsiau ir vėjuočiau nei pakrantėje, net ir šviečiant saulei. Pasiimkite šiltesnių drabužių, apsaugos nuo saulės, vandens ir tinkamą avalynę. Taip pat palikite laiko sustojimams apžvalgos aikštelėse ir besikeičiantiems vaizdams.
Kaip suplanuoti kelionę po šiaurinę Tenerifę
Šiaurinė Tenerifė puikiai tinka mėgstantiems vaizdingus maršrutus automobiliu, žygius, istoriją ir vietinius skonius. Anagos kaimo parką galima aplankyti kartu su Santa Krusu ir La Laguna, taip derinant miškų ramybę su miestų kultūra. Garačikas, Buenavista ir La Orotava kviečia atrasti vulkanines pakrantes bei istorines gatves, o Teidės nacionaliniam parkui verta skirti atskirą dieną.
Keliai gali būti statūs ir vingiuoti, o kalnuose debesys ar lietus kartais riboja matomumą net tada, kai pakrantėje saulėta. Prieš lankydamiesi konkrečiose vietose patikrinkite informaciją apie privažiavimą, takų apribojimus ir jūros sąlygas. Lankstus planas leis ramiau mėgautis kontrastingais salos kraštovaizdžiais.
Nuo rūke skendinčių kalnų miškų ir vynuogynų terasų iki UNESCO saugomų gatvių bei laukinių Atlanto krantų, šiaurinėje Tenerifėje gausu priežasčių pažinti salą už paplūdimių kurortų ribų.
Teksto autorius: James Taylor
Nuotraukų autorius: James Taylor
Daugiau apie autentiškas kelionių patirtis skaitykite žurnale Baltic Outlook.