Vešli, saulės nubučiuota sala, įprastai visiems žinomas Rodas, užburia lankytojus žydrais vandenimis, žavingais kaimeliais ir gardžiu maistu. „Baltic Outlook“ žurnalistė Una Ulme atvyko čia susipažinti su vietos kultūra ir geriausiais salos paplūdimiais.
Gegužės vidurys, o Rodo saloje daug saulės. Tačiau vos prieš savaitę čia buvo vėsu ir vėjuota. „Jums labai pasisekė, kad atvykote būtent dabar“, – sako visi, kuriuos sutinkame. Keliais laipsniais vėsiau vietiniams atrodo šalta, o mums – tobulas oras. Esame išsinuomoję vilą su vaizdu į jūrą, bet, kad į ją atvykti, turime važiuoti vingiuotais kalnų keliais. Atrodė, kad jau pasiklydome, bet, sutikę jauną vaikiną su motoroleriu, išsiaiškinome teisingą kelią. Vėliau, persimetę keliais žodžiais su vilos savininku, gavome iš jo pirmojo restorano, kurį aplankysime šioje saloje, adresą.
Noriu išbandyti viską, bet renkuosi jūros ežių salotas. Padavėjas man salotų neatneša. Vietoj to gaunu lėkštę su maždaug dešimties jūrų ežių, išlukštentų ir apdorotų. Be galo mėgaujuosi šiuo jūros gardumynu ir galvoju sau: niekur kitur pasaulyje man neatneš dešimt jūros ežių be salotų už tą pačią kainą.
Restoranas Kapari Fish & Sea yra tiesiai ant jūros kranto, tad vakarieniaudami stebime nuostabaus saulėlydžio spalvas. Apsistojame mažame Afantou kaimelyje. Čia, pakrantėje ir kaimo centre yra keletas viešbučių, taip pat parduotuvėlių ir restoranų. Kadangi Rodo sala yra palyginti maža, nėra didelio skirtumo, kur apsistoti. Viskas priklauso nuo pageidavimų. Mūsų vieta yra puiki, nes esame tarp dviejų pagrindinių Rodo miesto ir Lindoso lankytinų vietų ir tai buvo teisingas sprendimas, nes į abi vietas grįžtame kelis kartus.
Nuostabių jūrų apsupty
Rodo sala išskirtinė tuo, kad iš rytų ją supa Viduržemio jūra, o iš vakarų – Egėjo jūra. Vakarinėje Rodo pusėje pučia vėjas, todėl ten viešbučiai ir vilos kartais rekomenduojami karščiausiais vasaros mėnesiais (liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai temperatūra gali siekti net 40 laipsnių šilumos). Tiesa, turizmo infrastruktūra ten nėra tokia išvystyta kaip rytinėje pusėje, tačiau tai suteikia lankytojams galimybę atrasti nesugadintą salos grožį.
Vakarinėje salos pusėje yra derlingesnė žemė, stačios uolos, gražūs saulėlydžiai, o vėjas čia atgina kaitavimo ir burlenčių sporto entuziastus. Tuo tarpu tie, kurie mėgsta laisvesnį gyvenimo būdą, renkasi rytinę pusę. Tačiau vietiniai apgailestauja, kad pastaraisiais metais salos lankytojų tipas pasikeitė: anksčiau turistai buvo aktyvesni, lankydavo įvairias salos vietas ir taip rėmė vietos verslą. „Tingesni“ lankytojai dažniausiai praleidžia didžiąją laiko dalį „viskas įskaičiuota“ tipo viešbučiuose, galbūt išvykdami iki artimiausios kaimynystės tik trumpam apsipirkti.
Rodas yra maža sala, tik 80 kilometrų ilgio, todėl jums nereikės daug laiko praleisti keliaujant iš vienos lankytinos vietos į kitą. Rodo senamiestis yra šiauriniame salos gale. Mūsų apgyvendinimas yra salos viduryje, o senamiestis yra tik už 30 kilometrų. Vis dėlto automobilių statymas yra problema, nes daug kur stovėti draudžiama, bet vis tiek visi palieka savo transporto priemones visur. Įsispaudžiame į mažą vietą ir tikimės geriausio.
Paplūdimio laikas
Pirmas dalykas, kuris atkreipia dėmesį įžengus į senamiestį, yra grindinys iš jūros akmenukų. Jie tokie glotnūs, kad ant jų užlipus kojos slysta. Pasirodo, šios trinkelės čia buvo nuo XV a. Antroji staigmena – gatvės katės. Labai myliu kates, bet jos čia atrodo gana apgailėtinai. Kai paklausiu, kodėl aplink tiek daug kačių, man atsako, kad taip yra todėl, kad vietiniai jas labai myli. Bet jos paklydėlės! Būtent. Jos priklauso visiems, nes katės eina ten, kur joms patinka. Tada už beveik kiekvienų namų durų pastebiu dubenį su kačių maistu ir suprantu, kad taip tikrai yra.
Klaidžiojant siauromis senamiesčio gatvelėmis, žvilgtelėjus į miniatiūrinius kiemus, užsukant į parduotuves ar sėdint kavinėje, dingsta laiko pojūtis ir galiu mėgautis „čia ir dabar“ jausmu. Panašų jausmą kelia Lindos miestelis. Jis yra 55 km nuo Rodo miesto ir kartu su Ialysos ir Kameiros yra vienas iš trijų istorinių valdančių miestų saloje. Tačiau trys miestai negalėjo susitarti, kuris iš jų bus svarbiausias, todėl susikompromitavo ir pastatė naują miestą – Rodą.
Lindos gatvelės yra dar siauresnės nei Rodo, tačiau čia neįmanoma pasiklysti, nes, greičiau nei manėte, atsidursite pagrindinėje gatvėje, vedančioje į Akropolį – patį didingiausią ir gražiausią statinį saloje. Anksčiau Lindosas buvo pagrindinis salos prekybos centras, tad prekyba tebevyksta ir šiandien. Be įvairiausių suvenyrų, rasite skoningų graikų dizainerių drabužių ir aksesuarų, gražių indų, papuošalų ir vietinių skanėstų.
Apsilankymą Lindose derinkite su atsipalaidavimu viename iš trijų netoli miesto esančių paplūdimių. Mano mėgstamiausias yra Mikros Gialos paplūdimys palei Šv. Pauliaus įlanką su krištolo skaidrumo vandeniu ir patogiais paplūdimio gultais, išdėstytais keliuose lygiuose palei uolas. Dauguma Rodo paplūdimių yra uolėti, todėl patartina įsigyti specialius vandens batus, kad būtų patogiau eiti į vandenį. Populiariausias salos smėlio paplūdimys yra Tsambika paplūdimys su seklia ir švelnia kranto linija bei daugybe barų. Taip pat mėgstu Kalathos paplūdimį, kuris yra atokiau nuo šurmulio ir patinka tiems, kurie vertina ramybę ir tylą.
Tie, kurie nemėgsta visą dieną ilsėtis paplūdimyje ar prie baseino, gali tyrinėti salos gamtą. Čia populiarus dviračių sportas, yra keletas maršrutų žygeiviams. Taip pat galima plaukioti baidarėmis su instruktoriumi. Užsisakome penkių valandų ekskursiją ir iš pradžių galvoju, ar tai nebus per sunku, bet taip nėra. Iš baidarės ne tik pamatysite salą iš jūros, bet ir galėsite žvilgtelėti į vaizdingus urvus. Ištroškę nuotykių adrenalino gali pasisemti nušokę nuo uolos į vandenį. Mūsų kelionė dviem kainuoja apie 75 eurus ir ją siūlo tik viena įmonė saloje Trekking Hellas, kuri taip pat yra vienintelė įmonė, organizuojanti žygių maršrutus.
Rodo virtuvė
Po aktyvios dienos laikas gražiai ir skaniai vakarienei. Vietiniai Rodo salos gyventojai yra tikri gurmanai, ir mes niekada nenusivylėme čia patiektu maistu. Jei norite paragauti vietinės virtuvės patiekalų, užsukite į taverną. Kafenio yra vieta, kur renkasi vietiniai, nors daugiausia vyrai, turintys tradiciją vakarais susiburti išgerti kavos ar ko nors stipresnio ir aptarti dienos įvykius ar pažiūrėti sporto varžybas. Cafeteria yra klasikinė kavinė šiuolaikine prasme.
Kalbant apie maistą, čia taip skanu, kad sunku apsakyti žodžiais. Rodo virtuvėje laikomasi pagrindinių Viduržemio jūros dietos principų, joje gausu jūros gėrybių, daržovių, alyvuogių aliejaus, žalumynų ir vaisių. Štai kodėl graikai paprastai gyvena ilgai, nepaisant to, kad valgo daug, vėlai vakare ir papildo savo maistą vynu. Yra daug patiekalų, kuriuos būtina paragauti, pradedant graikiškomis salotomis, kurias taip gerai žinome. Neįsivaizduoju, kokį slaptą ingredientą graikai deda į šias salotas, bet Graikijoje jų skonis visai kitoks. Galbūt tai fetos sūris, kuris čia tikrai puikus dėl senų vietinių sūrio gamybos tradicijų. Jis laikomas medinėse statinėse, užpildytose sūrymu, o brandinimo metu sūris įgauna unikalų skonį ir aromatą.
Vynas, šventasis Dioniso gėrimas, čia yra geros kokybės. Tačiau vietiniai vyndariai skundžiasi, kad restoranams trūksta supratimo apie vyno rūšiavimą – pigus stalo vynas parduodamas ta pačia kaina, kaip ir aukščiausios kokybės produktai, todėl verta susipažinti su vietinėmis vyninėmis, kad suprastume, ką rinktis. Apsilankymas vienoje iš pirmaujančių salos vyno daryklų Kounaki, kur savininkas stengiasi įnešti naujovių į vyndarystės tradicijas, atskleidžia, kad didžiausia problema – šaldymo įrenginių trūkumas. Kad vynas netaptų per saldus, nuėmus derlių vynuoges reikia atšaldyti, o vėliau atlikti sudėtingą fermentacijos procesą. Tačiau ne visi vyndariai gali sau leisti arba žino, kaip tai padaryti.
Visos kelionės metu šypsena nepalieka mano lūpų. Nuo saulės, vietinių gerumo ir taip, dar ir vyno.
Daugiau apie Rodą skaitykite žurnale Baltic Outlook.
Informaciją parengė Una Ulme