Šią vasarą rinkitės Gruziją dėl Viduržemio jūros regiono klimato ir nuostabių Juodosios jūros krantų. „Baltic Outlook“ žurnalistas Tbel Abuseridze dalijasi savo meile Batumiui – miestui, padovanojusiam švelniausią jūros vėją, skaniausią chačiapurį ir gebėjimą pajausti tikrą akimirkos džiaugsmą.
Ši istorija prasidėjo 2020 m. kovo mėn. Tada aš tikrai įsimylėjau miestą, kuriame gimiau ir augau. Vis dar mokiausi JAV koledže, tačiau dėl pandemijos ir kelionių apribojimų įstrigau Batumyje ir nebegalėjau keliauti atgal. Taip baigiau studijas internetu.
Seminarai man visuomet vykdavo apie 20 val. JAV laiku, tad čia turėdavau keltis 4 valandą ryto, arba visai nemiegoti ir gyventi naktinį gyvenimą, kad galėčiau juose dalyvauti. Mano seminarai trukdavo apie dvi valandas, o 6 valandą ryto jau baigdavau savo akademinį gyvenimą ir galėdavau mėgautis likusia diena. Tačiau maždaug tuo metu pasibaigdavo ir tuomet galiojusi komendanto valanda, todėl vieną dieną, užuot ėjęs miegoti, nusprendžiau anksti ryte pasivaikščioti ir vienas pasimėgauti miesto vaizdais.
Išėjus į lauką mintyse blykstelėjo jūros vaizdas ir, natūralu, patraukiau link paplūdimio, tarsi būčiau jūros kviečiamas. Kuo arčiau vandens, tuo labiau pajutau ankstyvojo ryto jūros kvapą, kuris priminė vaikystę, kai tėvas taip anksti nuveždavo prie jūros, kai dar būdavo vėsu, tačiau saulė greitai išsklaidydavo vėsų orą ir pradėdavo šildyti savo šiltais spinduliais. Jei manęs paklaustumėte, kuo ankstyvas rytas kvepia Batumyje, atsakyčiau nedvejodamas – jūra.
Gyvenimas prie jūros
Baigęs koledžą pastebėjau, kad jaučiuosi vis ramesnis ir ramesnis. Iškart supratau, kad toks jausmas – mano rytinių pasivaikščiojimų rezultatas, ir nusprendžiau dažniau lankytis prie jūros. Taip pat supratau, kad mano meilė miestui prasidėjo nuo jūros, todėl natūraliai ten praleisdavau daugiau laiko. Šiltėjant orams ir įsibėgėjus sezonui kiekvieną saulėtą dieną praleisdavau paplūdimyje – maudydavausi arba tiesiog tingiai ilsėdavausi. Vieną dieną pastebėjau, kad jūra visiškai nusinešė visas negatyvias mano mintis, kurias nešiojausi su savimi, ir supratau, koks galingas gali būti begalinis vandens horizontas.
Kai danguje buvo daugiau saulės, daug daugiau žmonių pradėjo eiti į paplūdimį. Perpildyti paplūdimiai buvo nuo vaikystės, o žmones visada įsivaizdavau kaip paplūdimyje besiilsintį žuvėdrų pulką. Žinoma, šioms perkrautoms paplūdimio vietoms yra alternatyvų, tačiau prieš pradėdamas įvardyti kai kurias iš jų, norėčiau paraginti jus visapusiškai atrasti kiekvieną Batumio dalį, įskaitant ir perpildytus paplūdimius. Turiu omenyje visapusišką miesto pažinimą. Žmonės kalbasi, valgo, maudosi, parduoda virtus kukurūzus ir kelia tam tikra prasme malonų šurmulį, o tai tik papildo prisiminimus apie Batumį. Pabandykite apsilankyti įprastame, sausakimšame paplūdimyje bent jau dėl šios patirties.
Bet kai minia pradeda erzinti, pirmiausia siūlau eiti link oro uosto. Ten pakrantėje rasite mažiau žmonių, bet ir mažiau patogumų. Pavyzdžiui, čia nerasite kur pavalgyti ar atsigerti, taip pat turėkite omeny, kad Batumio paplūdimys nėra smėlėtas, o sudarytas iš daugybės mažų akmenukų ir uolienų, tad jame gulėti kartais gali būti nepatogu. Tad arčiau oro uosto esančiame paplūdimyje nėra jokių patogumų, todėl jis gali pasirodyti kiek apleistas. Išbandykite Iveria – privatų paplūdimį Batumio centre. Jame bilietas visai dienai kainuoja iki dešimties dolerių. Jis yra netoli Alphabetic bokšto ir suteiks jums viską, ko tik reikia ilsintis prie jūros, įskaitant ir maistą.
Skonių beieškant
Maistu gruzinai ypač didžiuojasi. Jei mėgstate jūros gėrybes, Batumyje yra vieta, vadinama Melkimoria, kurią būtina aplankyti. Įsikūręs prie pat įėjimo į miestą, tai iš esmės yra žuvies turgus, kuriame prekiaujama beveik visomis jūros gėrybėmis, be to, viskas yra palyginti pigu ir labai šviežia. Tačiau įdomiausias aspektas yra tikrasis maisto pirkimo procesas. Kai išsirinksite, ko ir kiek norite, už prekystalio dirbanti ponia jį pasvers, o paskui perduos kitoms moterims išvalyti. Kai tai bus padaryta, nuo turgaus prekystalio iki artimiausio restorano jums užtruks nueiti vos penkias sekundes, o ten dirbantis personalas iš karto jau žino, ko norite. Jie paima jūsų žuvį ar jūros gėrybes ir iškart pradeda jas ruošti.
Žinoma, galite nueiti tiesiai į vieną iš restoranų ir užsisakyti patiekalą, tačiau visa Melkimorijos idėja yra pačiam pasirinkti ką tik sugautą žuvį, stebėti visą jos paruošimo procesą ir tada ją valgyti iškeptą ir labai skanią. Norėdami patekti į žuvies turgų iš miesto centro, važiuokite bet kokiu transportu link Makhinjauri ir paprašykite vairuotojo sustoti turguje. Tai kainuos ne daugiau nei 80 tetrių, arba 40 euro centų.
Kiekvienas restoranas jūros gėrybes ima iš to paties turgaus, todėl jei norite paragauti žuvies, nedvejodami užsukite į bet kurį kitą miesto restoraną. Bet jei atvirai, geriausias maistas Batumyje yra mano mamos virtuvėje. Kiekvieną kartą, kai lankausi pas tėvus, jiems tai tarsi šventė, nes dažniausiai būnu išvykęs ilgam laikui. Kai grįžtu namo, turiu nuspręsti, kas bus gaminama. Mano mama gali gaminti viską, ko paprašysiu, bet aš turiu keletą mėgstamiausių jos patiekalų. Jei noriu sriubos, paprašau jos pagaminti turkišką çorbą. Visus tradicinius gruziniškus patiekalus ji išmoko gaminti iš savo mamos. Jei pasiilgstu matyti abu savo tėvus, besisukančius virtuvėje, paprašau tėčio iškepti šeimai žuvies. Man patinka tiesiog sėdėti virtuvėje ir žiūrėti, kaip jie kartu ruošia maistą.
Dažniausiai valgau namuose, bet kai nusprendžiu pavalgyti mieste yra kelios vietos, kuriose lankausi gana dažnai. Ypač, jei esu alkanas, Ajaria chačiapurio. Būdami Batumyje būtinai paragaukite šios traškios valties formą primenančios duonos, įdarytos su daug sūrio. Rustaveli alėjoje esančiame Grill Town restorane yra nuostabus tradicinio ir modernaus maisto pasirinkimas. Jei noriu skaniai papusryčiauti, dažnai lankausi Neocca kavinėje. Ten aš mėgstu užsisakyti Imeretijos chačiapuri (jis skiriasi nuo Ajaria chačiapurio) ir skanios arbatos. Desertui užsisakau blynų. Visai netoli jūros ir senojo šokančio fontano įsikūrusiame naujai atidarytame restorane Ambassadori yra daug erdvės, dideli langai ir skanus maistas. Dažniausiai einu ten paragauti picos, bet nepamirškite paragauti ir Ambassadori naminių limonadų.
Žavingas senasis Batumis
Bėgant metams Batumis labai pasikeitė. Kai gimiau 1990-aisiais, miestas nebuvo pačios geriausios būklės. Pamenu, man buvo liepta neiti iš mokyklos teritorijos, nes priešais mokyklą krūmuose buvo daug gyvačių. Keliai buvo neasfaltuoti, o elektra buvo prieinama ne visiems. Vėlgi, tuo metu Gruzijoje vyko pilietinis karas, todėl šie dalykai buvo suprantami.
Tačiau po 2004 m. įvykusios revoliucijos Batumis pradėjo atstatyti ir klestėti. Priešais mano mokyklą nebeliko nei gyvačių, nei krūmų, nes valdžia nusprendė priešais ją nutiesti bulvarą. Nauji pastatai iškilo iš niekur, ir tam tikru momentu atrodė, kad to darosi per daug. Batumis yra padalintas į senąjį ir naująjį, kur pastarasis atrodo kaip Dubajus, su aukštais pastatais, prekybos centrais, biurais ir restoranais.
Man labiau patinka Senasis Batumis. Maži pastatai ir siauros gatvelės skirtos pėstiesiems. Pirmas dalykas, kurį pastebėsite yra akmenimis grįstos gatvės. Senojo Batumio gatvelėse taip pat pamatysite daugybę palmių, kurios suteikia miestui keistą Majamio paplūdimio atmosferą. Būtinai perskaitykite lenteles ant daugelio pastatų; jie suteikia informacijos apie pastatą, taip pat žinomus gruzinus ir kitus svarbius žmones.
Senojo Batumio kiemai yra tai, ko nepamatysite niekur kitur mieste. Taigi būtinai įeikite pro visus atvirus vartus, kuriuos matote šioje miesto dalyje. Jie visada veda į kiemą, kuris gali būti nudažytas įvairiomis spalvomis arba papuoštas daugybe augalų. Kiemai atrodo kaip labirintai, o architektūra ir juose tvyranti tyla privers pamiršti, kad Batumyje yra aukštesnių nei trijų aukštų pastatų.
Nuostabus laikas lauke
Visai šalia Batumio yra dar viena stebuklinga vieta, kuri atrodo taip pat, kaip seniau. Batumio botanikos sodas, esantis Mtsvane Kontskhi (Žaliajame kyšulyje) į šiaurę nuo miesto, yra lengvai pasiekiamas mikroautobusu iš miesto centro greičiau nei per 30 minučių. Mėgstamiausias dalykas yra pasiimti užkandžių ir antklodę, anksti ryte nueiti į sodą ir praleisti ten visą dieną.
Batumio botanikos sodas yra atogrąžų rojus, tačiau jame taip pat yra daug medžių iš viso pasaulio. Šiuo metu sodas susideda iš devynių sektorių, atstovaujančių Užkaukazės drėgniems subtropikams, Rytų Azijai, Naujajai Zelandijai, Šiaurės Amerikai, Pietų Amerikai, Himalajams, Meksikai, Australijai ir Viduržemio jūrai. Jame taip pat yra žemutiniai, viršutiniai ir pajūrio parkai su įvairiais žygių takais. Mėgstamiausia japoniškoji sodo dalis, nes joje visada tylu ir daug suoliukų, kur galėčiau valandų valandas tiesiog sėdėti ir klausytis lapų šlamėjimo. Taip pat man patinka pasimėgauti viršutiniame parke, kuriame dar būnant atogrąžų miške galima stebėtis begaliniu jūros horizontu.
Be botanikos sodo, Mtsvane Kontskhi centre yra ir paplūdimys. Paprastai jame gausu žmonių, tačiau tai, kad pasisukę pamatysite mišką šiek tiek toliau, yra tiesiog nuostabu ir nusveria visus galimus trūkumus. Tačiau šioje srityje taip pat yra daug kitų, mažiau perpildytų paplūdimių.
Petros tvirtovė yra istorinė tvirtovė-miestelis Tsikhisdziri kaime Kobuleti savivaldybėje į šiaurę nuo Batumio. Pilis buvo pastatyta John Strathegos 535 m. pr. Kr. ir yra Bizantijos eros Gruzijoje simbolis.
O ar jūs kada nors girdėjote apie Mtiralą? Pavadinimas verčiamas kaip „Verkiantis kalnas“ ir kilęs iš to, kad tai drėgniausia vieta visoje šalyje. Mtiralos nacionaliniame parke yra nuostabių mišrių miškų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų. Įsikūręs Kobuleti savivaldybėje, vos 30 minučių nuo Batumio, tai taip pat gera vieta stovyklavimui.
https://www.instagram.com/p/CTuNXhNgG-t/
Bet man patinka pasiimti karšto šokolado ir eiti į paplūdimį žiūrėti saulėlydžio. Jei atsidursite Mtsvane Kontskhi ar Sarpi, saulėlydis atrodys dar geriau, tačiau bet kuris paplūdimys gali nuraminti ir įkvėpti. Nepamirškite atkreipti dėmesį į oranžinius ir mėlynus dangaus sluoksnius, nes labai trumpą laiką galite įžvelgti išblukusią pastelinę žalią spalvą tarp oranžinės ir mėlynos spalvų. Ta dangaus spalvų dermė man sukelia geriausius jausmus.
Daugiau apie Batumį skaitykite Baltic Outlook.