Puikūs kurortai su balto smėlio paplūdimiais ir stovyklos dykumoje yra tik viena Dubajaus pusė. „Baltic Outlook“ žurnalistė Una Ulme atvyko į kosmopolitiškąjį didmiestį ištyrinėti, kas dar yra numatyta šio sezono programoje.
Kaip mažas vaikas, aš žiūriu su nuostaba ir nekantriai įsisavinu viską, ką galiu per savaitę patirti šioje dykumos oazėje. Dubajus išties pakankamai įspūdingas, kad įvykdytų savo pagrindinį tikslą – paliktų neišdildomą įspūdį. Tam tikru momentu jaučiuosi taip, kaip atvykusi į suaugusiųjų Disneilendą.
Geidžiamiausia saulėtoji kryptis žiemą
Pirmąją dieną Dubajuje praleidžiu ant vandens, neskubėdama susiorientuoti kur aš čia atvykau. Su pažįstamais išsinuomojame jachtą ir pradedame tyrinėti miestą nuo Dubajaus prieplaukos. Septynių kilometrų promenada su daugybe restoranų yra puiki vieta pasivaikščiojimams, o kruizas miesto kanalais leidžia pasigrožėti kvapą gniaužiančiais dangoraižių vaizdais. Sustojame išsimaudyti jūroje prie garsiojo Burj Al Arab viešbučio, kuriame kambarys kainuoja 1500 Eur už parą. Vanduo toks šiltas, kad sunku net atsigaivinti. Mus vėsina tik švelnus vėjelis, nes oro temeratūra čia siekia apie 38°C net ir spalio viduryje. Vietiniai ramina, kad prieš mėnesį, kai buvo 50°C, oras buvo tikrai nepakenčiamas. Geriausias laikas aplankyti Dubajų yra nuo lapkričio iki balandžio.
Jei norėsite jachtoje atsidaryti šampano butelį, jį reikės nusipirkti oro uoste, nes kitu atveju alkoholio Dubajuje galima įsigyti tik tam tikruose restoranuose. Be to, reikia iš anksto pasitikrinti, ar jachtos personalas turi alkoholio licenciją. Jei ne, keleiviams gali būti skirta bauda – alkoholio vartojimas čia griežtai reguliuojamas. Septynerius metus Dubajuje gyvenantis mano pažįstamas sako, kad įstatymų vykdymas yra labai griežtas. Pavyzdžiui, miesto kanalais plaukiantis kateris negali kelti bangų, kad netrukdytų poilsiautojams krante ar vandens sporto entuziastams. Jei laivas sukelia net nedidelį vandens sujudimą, policijos laivas iš karto išduoda baudos kvitą. Tačiau griežtas patruliavimas taip pat reiškia, kad mieste nusikalstamumo praktiškai nėra. Visur yra įrengtos stebėjimo kameros.
Įsijautimas į arabišką maistą
Dubajuje susipažinti su vietiniais, jų virtuve, tradicijomis ir kultūra pasirodo gana sunku, nes Emyratų piliečiai sudaro tik apie dešimtadalį gyventojų. Čia gyvenančio bičiulio dėka pavyksta susitarti dėl susitikimo su jo kolege Sabrya. Susitinkame vietiniame Emyratų restorane Festival City rajone, o priešais mane sėdi graži, šiuolaikiška moteris su skoningu makiažu ir ilgais, palaidais plaukais. Sabrya mane labai nustebina – ji užsiima oro joga, yra profesionali šokėja ir dar ruošiasi atidaryti savo studiją. Čia nėra nustatyto aprangos kodo, nors kai kurios šeimos pasirenka tradicinius drabužius. Nors Sabrya į mūsų susitikimą atvyko apsirengusi ilga abaja, ji tokia stilinga, kad nusprendžiu vėliau užsukti į parduotuves ir paieškoti sau kažko panašaus.
Kadangi su Sabrya susitinkame arabų restorane, turiu galimybę paragauti tradicinės virtuvės patiekalų. Nuo tada, kai prasidėjo greitas Dubajaus augimas, vietinė virtuvė pasikeitė ir jai didelę įtaką padarė daugybė tautybių žmonių, gyvenančių čia kartu su vietiniais. Pirmas dalykas, kurį Sabrya pamini, yra jūros gėrybės, kurių čia gausu, jos šviežios ir labai skanios. Mėgstamiausias vietinis pusryčių patiekalas yra balaleetas – plakta kiaušinienė su makaronais, į kurią pridėta cukraus, kardamono ir kitų prieskonių, todėl susidaro saldus ir sūrus skonių derinys. Kitas populiarus patiekalas yra shakshuka – kepti kiaušiniai su pomidorais, paprikomis, svogūnais ir prieskoniais, kurie man jau pažįstami iš Maroko virtuvės.
Rekomendacija lankantis arabiškame restorane – užsisakyti vieną patiekalą keliems žmonėms, nes porcijos labai didelės ir vienam žmogui suvalgyti tiesiog neįmanoma.
Įspūdingi tradiciniai turgūs
Jei norite pailsėti nuo dangoraižių ir pamatyti ką nors vietinio, užsukite į senąjį Deiros rajoną su turgumi ir mažaaukščiais pastatais. Tačiau ši miesto dalis taip pat sparčiai auga, ir nežinia, per kiek laiko ji pasikeis neatpažįstamai. Norint patekti į senamiestį, pirmiausia reikia pasiekti prieplauką, nes kanalas skiria naująją ir senąją Dubajaus dalis. Kanalu plukdo senovinio stiliaus medinis laivas, vadinamas abra, kuris taip pat yra pigiausias būdas keliauti Dubajuje – penkių minučių kelionė kainuoja vieną dirhamą, arba 23 euro centus.
Pirmas įspūdis pasiekus kitą krantą – ryškūs kontrastai. Dabar esame tikrame arabų turguje, kuriame prekeiviai garsiai šaukia, giria savo prekes ir bando privilioti klientus į savo prekystalius. Praleidusi prieskonius, drabužius ir suvenyrus, sustoju prie margintų dubenėlių. Prekeivis iš karto prieina prie mūsų ir prasideda derybos. Jis įvardija savo pirmąją kainą ir pirmyn! Tačiau man nepatinka derėtis, pateikiau keletą mažesnės kainos pasiūlymų ir greitai sutinku su kaina, kuri yra maždaug per vidurį nuo jo ir mano pasiūlytos kainos, bei išeinu su dubenėliais rankose.
Aukso turguje atmosfera visiškai kitokia. Čia viskas vyksta mažose parduotuvėlėse, kur susirenka vietinės moterys. Vitrinas puošia gausybė aukso dirbinių. Ir tai ne tik papuošalai. Yra auksinės karūnos, auksinės suknelės, auksiniai plaukų papuošalai, auksinės liemenėlės – viskas, ko reikia moteriai aprengti auksu nuo galvos iki kojų. Dar XX amžiaus antroje pusėje Dubajus buvo aukso prekybos centras ir čia atkeliavo didžiuliai aukso kiekiai. Pavyzdžiui, 1966 metais iš Londono į Dubajų buvo gabenami keturi milijonai uncijų aukso, nors pelningiausia aukso prekybos vieta buvo Indija, kuri uždraudė aukso importą, todėl kaina buvo dvigubai didesnė. Vis dėlto Emyratų prekybininkams sekėsi labai gerai.
„Expo 2020 Dubai“ – įspūdingas inovacijų paradas
Dvi savo kelionės dienas rezervavau Expo 2020 parodai. Tai nėra daug, bet planuoju pirmiausia surinkti šiek tiek informacijos ir aplankyti tik tuos paviljonus, kurie man atrodo įdomiausi. Paroda susideda iš trijų teminių skyrių – Tvarumas, Mobilumas, Galimybės – ir atitinkamai turi tris skirtingus įėjimus. 192 šalių paviljonai, išsidėstę 438 hektaruose, iš pradžių atrodo tikrai daug.
Tačiau patekus į teritoriją netrunku susiorientuoti ir suprasti, nuo ko pradėti. Kai kurios šalys nuomoja paviljonus, kitos statosi savo, tačiau parodoje pristatomi tikri architektūros stebuklai. Tiesą sakant, „Expo“ yra tarsi architektūros konkursas, kuriame kiekviena šalis nori patraukti lankytojų dėmesį vizualiai įspūdingiausiu ir technologiškai pažangiausiu paviljonu.
Lazerių šou, projekcijos ir 3D ekranai yra labiausiai paplitęs būdas, kuriuo šalys prisistato šioje pasaulinėje parodoje. Žinoma, biudžetas yra svarbus veiksnys, tačiau pagrindinis tikslas yra, kad lankytojai susidarytų tinkamą vaizdą apie kiekvieną šalį, todėl kūrybiškumas yra labai svarbus. Labai sunku rekomenduoti konkretų paviljoną, nes žmonės turi skirtingus skonius ir pomėgius. Natūralu, kad lankytojai dažniausiai pirmiausia įvertina savo šalies ir artimiausių kaimynų paviljonus. Tačiau, remiantis technologiniais ir informaciniais aspektais, mano trejetukas čia yra Ispanijos, Rusijos ir Olandijos paviljonai. Tarp lyderių pagal įvairius kriterijus taip pat yra Australija, Singapūras, Saudo Arabija, Naujoji Zelandija, Čekija, Italija.
Norėdami pasirinkti, kuriuos paviljonus norite aplankyti, apsilankykite VirtualExpo.world svetainėje. Ji siūlo 360 laipsnių ekskursiją po vietą, virtualias ekskursijas su gidu ir daug interaktyvumo.
Daugiau apie Dubajų skaitykite „Baltic Outlook“ žurnale.
Informaciją parengė Una Ulme