Pasivaikščiojimas mažomis gatvelėmis, pilnomis jaukių kavinių ir žavių medinių namukų, garsiųjų fjordų lankymas žiemą ir senovinės slidinėjimo tradicijos – tai tik keli atradimai, kuriais dalinasi neseniai iš kelionės po Bergeną grįžusi Baltic Outlook žurnalistė Laura Hall.
Skaitykite ir sužinokite, kodėl šis miestas gali tapti netikėtu šios žiemos atradimu.
„Giliai kvėpuokite“, – sako Turidas. Ar jaučiate? Šiandien oras sklinda iš šiaurės. Jis toks tyras. Turidas yra mano gidas ant Ulriken kalno, aukščiausio iš septynių kalnų, supančių antrąjį Norvegijos miestą Bergeną. Visą rytą jis man pasakojo istorijas apie kalną, kurį pavadino ir įkurdino vikingai, taip pat apie smalsius kalnų namelių gyventojus, apie miestą apačioje, bet žinia apie tyrą iš Šiaurės atkeliavusį orą tiesiog pritrenkia. Turiu neįkainojamą galimybę giliai įkvėpti švaraus, gaivaus oro tiesiai iš Šiaurės Europos ledynų. Nes būtent to mums ir trūksta, ar ne?“
Ekskursijos po fjordus žiemą
Bergenas turi turtingą istoriją, siekiančią XIII amžiaus Hanzos prekybininkų ir iki jų buvusius Vikingų laikus. Miestas įsikūręs vakarinėje Norvegijos pakrantėje, jį supa kalnai, įskaitant ir Ulriken kalną, į kurį galima pakilti funikulieriumi, ir Fløyen kalnas, kuris yra vos kelios minutės pėsčiomis nuo senamiesčio širdies vingiuojančiu miško pakraščiu.
Kol Ulrikeno kalno viršūnėje temperatūra svyruoja iki -7˚C, kalnų vaizdai ir ledynų šešėliai už jų pažadina manyje ypatingą jausmą – džiaugsmą gamtai ir jos teikiamoms vertybėms. Skandinaviška „friluftsliv“ koncepcija yra viena iš daugelio neišverčiamų regiono idėjų – pažodinis vertimas būtų „gyvenimas gryname ore“, o tai reiškia džiaugsmą ir malonumą leidžiant laiką gamtoje. Atrodo, kad šiuo metu tai yra tobula koncepcija.
Bergenas yra vartai į fiordus. Iš jo uosto vyksta vienos dienos išvykos leidžiantis dramatiškais kanalais, kurie susiformavo per paskutinį ledynmetį. Iš čia, plaukdami laivu, galite grožėtis ir fiordų pakraščiuose vykstančiu gyvenimu. Spalvingi mediniai nameliai, prigludę prie uolų, o kruiziniai laivai prasibrauna pro siauriausius tarpeklius, ir veikia kaip pašto tarnyba, gabenant paštą ir siuntas šiuo netradiciniu būdu.
Iš Bergeno vyksta dvi pagrindinės kelionės į fiordus. „Mostraumen fjord Cruise“ yra trijų valandų kruizas po Osterfiordą iki mažyčio Modaleno miestelio ir krioklio, pernešančio vandenį iš artimiausio ledyno į fiordą. Stovėdamas ant laivo pirmagalio, ant veido gali pajusti ledinę dulksną. Kitas turas – „Norway in a Nutshell“ yra vienuolikos valandų trukmės nuotykis, leidžiantis pamatyti svarbiausius šalies objektus. Pradedant vaizdingu Bergeno geležinkeliu, jis vingiuoja laukiniais kalnų reljefais iki Voso, o paskui į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Nærøyfjordą. Grįžtant į Bergeną Flåm geležinkelyje laukia kalnuoti peizažai ir kriokliai. Tai viena iš populiariausių Norvegijoje ekskursijų po fiordus ir, atsižvelgiant į Norvegijos tvarumo misiją, ji pilnai suderinta su viešojo transporto galimybėmis. Jei galite, užsisakykite plaukimą Future of the Fjord arba Vision of the Fjord katamaranais – jie abu yra varomi elektra.
Visos šios ekskursijos vyksta žiemą ir leidžia suprasti, koks yra gyvenimas šioje Norvegijos dalyje, kur iki pat vasaros pradžios galite pamatyti snieguotų kalnų viršūnes. Bergenas taip pat yra ideali kryptis pradedantiems slidinėti, nes keli kurortai čia yra lengvai pasiekiami traukiniu nuo pagrindinės stoties.
Platūs ir neperkrauti šlaitai
Nors Bergeną supa septyni kalnai, jie labiau tinka žygiams pėsčiomis, o ne slidinėjimui, todėl norint rasti tinkamą slidinėjimo trasą, reikia nuvažiuoti šiek tiek toliau – maždaug pusantros valandos kelio automobiliu. Bet jūs tikrai nenusivilsite.
Kartais net juokaujama, kad norvegai gimsta su slidėmis ant kojų. Mums, gimusiems be jų, Norvegijos kurortai yra skirti ne tik profesionalams; visuose kurortuose yra daugybė puikių slidinėjimo mokyklų, o pradedantiesiems yra pritaikyta erdvė ir neperpildytos trasos. Jei manėte, kad fiordai yra dramatiški, palaukite, kol pamatysite juos kartu su dantytais kalnais ir šiaurės pašvaiste. Žiema čia nuostabi!
Negalime pažadėti, kad slidinėdami Norvegijoje laimėsite medalį – tai priklauso nuo jūsų, tačiau galime garantuoti plačias ir neperpildytas, ilgas trasas, gausybę pramogų šeimoms ir patikimą sniego dangą. Jei ieškote après slidinėjimo, galima sakyti, kad vaizdas čia yra šiek tiek tylesnis nei Šveicarijos ir Prancūzijos Alpėse, tačiau tai kompensuoja jaukūs kurortai, žavingi kaimeliai, ir nepakartojami peizažai kiekviename žingsnyje. Nors Norvegija garsėja kaip brangi šalis, tačiau čia esančiuose kalnuose slidinėjimo bilietai ir maitinimas yra pigesni nei Alpėse, o maistas prekybos centruose yra pigesnis nei daugelyje kurortų Alpėse.
Voss yra arčiausiai Bergeno esanti slidinėjimo zona. Tik 1,5 valandos kelio automobiliu arba šiek tiek daugiau nei valanda traukiniu, todėl tai gali tapti lengvu priedu prie trumpo apsistojimu mieste. Keltuvas iš geležinkelio stoties tiesiai kyla į slidinėjimo kurortą. Tai didžiausias slidinėjimo kurortas Vakarų Norvegijoje, kuriame yra 40 kilometrų gerai sutvarkytų šlaitų, lygumų slidinėjimui pritaikytų trasų. Kadangi tai Norvegija ir žiemos metu čia greitai temsta, smagu, kad kurorte yra apšviestos lygumų slidinėjimo trasos (saulė nusirita už kalnų anksčiau, nei galima tikėtis), tinkančios įvairaus pasirengimo slidinėtojams.
Jei norite išbandyti ką nors naujo, yra alternatyvų klasikiniam slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Dauguma kurortų siūlo pasivažinėjimą šunų kinkiniais, žygius specialiais sniego batais, ledo ralį, kultūrinius atradimus ir vakarienes kalnuose. Sezonas trunka maždaug nuo lapkričio pradžios iki balandžio mėnesio.
Vietiniai skanėstai
Bergenas yra Europos kultūros miestas, įtrauktas į UNESCO sąrašą dėl žavingos Hanzos prieplaukos – nuostabiai vingiuotų medinių namukų, išsidėsčiusių palei uosto krantinę. Miestas taip pat patenka į UNESCO gastronomijos miestų sąrašą. Tokio dydžio miestui, turinčiam 270 000 gyventojų – tai aukšto lygio įvertinimas. Man ypač įdomi gastronomijos pusė, iš dalies todėl, kad Norvegija iki šiol nebuvo įtraukta į mano pasaulio gastronomijos šalių žemėlapį.
„Čia yra daugiau maisto nei tik silkė, tiesa?“ atsargiai klausiu Turido ir Linn, dar vienos mūsų žygio gidės. Nusileidę nuo kalno, vaikštinėjame akmenimis grįstomis senamiesčio gatvelėmis. Gidai man parodo garsiausias Bergeno vietas. Turėjau paklausti apie silkę, nes nesu didelė jos mėgėja, tačiau jei jos valgymas yra svarbi miesto kultūros dalis, turėsiu tam ruoštis. Linn tik nusišypso, kai Turidas išsiima mažą plastikinę dėžutę. Stovėdama galinėje miesto gatvėje, pasislėpusi nuo šlapdribos po viduramžių mediniu stogu, ji pasiūlo man suvalgyti kažką džiovinto ir traškaus. „Bergenas nėra silkių miestas“, – sako ji. „Jis iš džiovintos žuvies“.
Pasirodo, viduramžių Bergene žuvys buvo gana populiarios. Ir nors galbūt nemėgstu jos valgyti dažnai, vis tiek esu sužavėta šio kramtomo baltyminio žuvies gabalėlio iš Šiaurės Norvegijos, kur ji vis dar žvejojama ir ruošiama taip pat, kaip ir senais laikais. Žuvis, dažniausiai menkė, sugaunama sausį arba vasarį Norvegijos šiaurėje ir pakabinama džiūti ant medinių konstrukcijų, pavyzdžiui, didžiulio medinio drabužių arkliuko. Ji džiūsta vėjyje ir saulėje ilgus mėnesius. Ji nuimama iki sniego nutirpimo, o tai reiškia, kad ji visada laikoma tokioje temperatūroje, kuri stabdo bakterijų dauginimąsi, o tada vežama į Bergeną. Iš čia ji toliau keliauja į tokias vietas kaip Portugalija, kur ji vadinama bacalhau – sūdyta ir vytinta menke.
Man pasisekė, kad galiu paskanauti šio miesto skanėstų. Turidas išsitraukia kitą dėžutę, kurioje šį kartą ant plonos baltos traškios duonos yra kažkokia plona ruda riekelė. Tai brun ost, arba „rudasis sūris“, savotiškas norvegiškas kreminis karamelizuotas sūris, kurio skonis yra saldus ir sūrus tuo pačiu metu. Jis tradiciškai valgomas ant paplotėlio, duonos ar vaflių ir yra labai skanus. „Nedaug žmonių žino apie Norvegijos sūrius, – sako Linn, – bet mes turime keletą apdovanojimų pelniusių sūrių ir netgi surengėme Pasaulio sūrio apdovanojimus 2018 m.
Šiame konkurse šalies „Fanaost“, brandintas „Gouda“ sūris, gaminamas iš vos 12 karvių pieno viename, mažiau nei 20 kilometrų nuo Bergeno, esančiame ūkyje, buvo karūnuotas geriausiu sūriu pasaulyje. Toks vietinių užaugintų produktų ir iš jų gaminamo maisto požiūris yra būtent tai, ko galite tikėtis šiame mieste. Už tai praėjusiais metais vietinis restoranas „Bare“, kurio specializacija ruošti vietinės kilmės maistą, pelnė pirmąją „Michelin“ žvaigždutę.
„Vėliau po pietų, kai saulė jau leidžasi, greitai nulipu kopetėlėmis žemyn į septynių laipsnių jūrą ir per kelias sekundes nuplaukiu nuo molo. Nedidelis moterų plaukikių būrelis pasileidžia paskui mane, o tada visos susispiečiame kavinėje su kava ir pledais sušilti. Žiemos maudynės yra naudingos kraujotakai ir sielai, tai puikus būdas sustiprinti ryšį su gamta ir ją vertinti. Bergene tai labai populiarėjanti tradicija, ir man patinka jos teikiamas iššūkis. Po apsilankymo šiame mieste jaučiuosi taip, lyg būčiau save plačiau atvėrusi naujiems pojūčiams, kuriuos, kaip ir daugelis, buvau praradusi per pandemiją. Tai linkiu patirti ir jums.“
Daugiau apie Bergeną skaitykite „Baltic Outlook“ žurnale.