Saulėje skendintys paplūdimiai, skani virtuvė ir Viduržemio jūros regiono gyvenimo būdas paverčia šį rafinuotą didmiestį tikru šedevru. „Baltic Outlook“ žurnalistas Jamesas Tayloras dalijasi patarimais, kaip surasti paslėptus Barselonos brangakmenius.
Aš esu Barselonetos paplūdimyje, populiariausiame Barselonos smėlio ruože. Jau trečią kartą šią savaitę dviračiu atvažiuoju anksti ryte maudytis ir suprantu, kaip ši vieta ankstyvą rytą skiriasi nuo tos, kurią visi pripratę matyti dienos metu – su daugybe žmonių ir šurmulio, kuris nurimsta tik vakare. Po beveik trejų metų gyvenimo Barselonoje aš pradėjau vertinti šias retas akimirkas – akimirkas, kurios yra tylios, ramios ir taikios. Kadangi Europa tik pradeda vėl atsidarinėti, o Barselona vis dar sulaukia tik dalelės nuolatinių lankytojų, šių ramių akimirkų galima patirti daugiau nei bet kada anksčiau.
Žaliasis žygis
Labai dažnai žmonėms susidaro klaidingas įspūdis, kad Barselona yra miestas be jokios žalios erdvės, tačiau tai netiesa. Barseloniečiai yra aktyvūs gyventojai ir mėgsta bet kokią veiklą, kuri leidžia jiems leisti laiką su šeima ar draugais gamtoje. Paplūdimys yra įprasta vieta tokiam laisvalaikiui, o aš nusprendžiau paieškoti kitokio gamtos prieglobsčio, tad leidausi į kalnus. Išeinu į šiaurę, zigzagais eidamas Eiksamplio gatvelėmis, artėju link garsiojo Tibidabo kalno. Vietiniai gyventojai jau yra pamėgę žygius į kalną – tai jiems leidžia trumpam pabėgti iš namų ir mėgautis fantastiškais miesto vaizdais. Turistams tai puikus būdas apžvelgti visą Barseloną iš aukščiau ir tuo pačiu pabūti gamtoje.
View this post on Instagram
Daugelis gali to nežinoti, bet visa kalnų zona Barselonos gale sudaro Serra de Collserola nacionalinį parką. Laikomas žaliaisiais Barselonos plaučiais, jis driekiasi daugiau nei 8000 hektarų ir yra pilnas neįtikėtinų pėsčiųjų takų. Lengviausias ir populiariausias takas yra Carretera de les Aigues arba „vandenų kelias“. Horizontaliai palei kalno šlaitą einantis šis žvyruotas takas – buvusio vamzdyno, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į netoliese esančius namus, aptarnavimo kelias. Dabar tai vieta, kur aktyvūs vietiniai gyventojai išeina į lauką ir sportuoja.
Nesvarbu, iš kur eitumėte, bet jei kopsite į kalną, pateksite į šį kelią. Jį pasiekiu pakilęs ilgais laiptais, įspraustais tarp didelių namų su aukštomis tvoromis ir baseinais su vaizdu į Barseloną. Pasuku į taką, prisijungiu prie judrios gatvės, pilnos dviratininkų, bėgikų ir šunis vedžiojančių porų. Po mumis skleidžiasi nuostabus Barselonos panoraminis vaizdas, išryškėjantis po mėlynu dangumi iki pat vandenyno.
Kurį laiką einu keliu, bet šiandien mano tikslas yra Tibidabo. Galiausiai pasuku kitu keliu, kuris veda mane į kalno viršūnę. Žygis lengvas, aš einu pėsčiųjų taku, esančiu šalia kelio ir vedančiu iki pat viršaus. Garsusis pramogų parkas tą dieną uždarytas, tad viskas tylu – dar viena reta ramybės akimirka mieste. Atsisėdu ant suoliuko, kad atgaučiau kvapą, grožiuosi virš manęs esančia neįtikėtina katedra. Miesto lankytojams, kuriems patinka šiek tiek pasportuoti, tai yra viena ypatingiausių Barselonos akimirkų.
Vermuto laikas
Jei yra viena tendencija, kuri pastaruoju metu nepasikeitė, tai la hora de vermut arba lietuviškai „vermuto laikas“. Vienas iš populiariausių būdų susitikti su draugais ir šeima mieste yra susirinkti visiems terasoje ir užsisakyti garsaus Barselonos gėrimo – skanaus spirituoto vyno su žolelėmis ir prieskoniais, kuris patiekiamas atšaldytas su ledo kubeliu, apelsino skiltele ir alyvuoge. Ne, tai ne sangrija, nors ir sodrios bordo spalvos bei atrodo labai panašiai. Ir tai nėra tas pats vermutas kaip kitose Europos šalyse, paprastai naudojamas gaminant martinius.
„Tai buvo gėrimas, kurį gėrė mūsų seneliai, ir tai, kad jis vėl grįžo pas mus, yra šaunu!“ – sako barmenas „Bar Calders“ Sant Antoni rajone. Šlovinga šeštadienio popietė, saulei skverbiantis pro gatvei pavėsį metančius medžius. Jis padeda mažą taurę vermuto, kartu su mano užsakytais sūriais užkandžiais – traškučiais, alyvuogėmis ir atvira skardine midijų aštriame padaže. Mano skrandis džiūgauja ir aš paragauju savo aromatingo vermuto. Pirmas gurkšnis visada labiausiai gaivina.
View this post on Instagram
Daugeliui vietinių Gracia yra madingiausia miesto sritis, bet aš pradedu galvoti, kad Sant Antoni galėtų ir palenktyniauti. Pagrindinėje rajono gatvelėje Carrer del Parlament yra sausakimšas madingai apsirengusių barseloniečių. Dauguma, kaip ir aš, turi po ranka taurę vermuto – Barselonoje tai įprasta. Tačiau, kaip minėjo barmenas, prieš dešimt metų jums būtų buvę sunku Barselonoje rasti save gerbiantį hipsterį, geriantį vermutą. Jaunoji karta Ispanijoje visada stengėsi atsiriboti nuo sunkių laikų šalyje, kai ją valdė Franco, ir kadangi vermutas buvo populiarus gėrimas to meto darbininkų klasėje, jis niekada nebuvo itin populiarus tarp jaunimo. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį buvo vis grįžtama prie šaknų, o dabar tai yra Barselonos gyvenimo dalis.
Viduržemio jūros gyvenimo būdas
Barselona mėgaujasi nenugalimu miesto tempu ir atpalaiduojančia Viduržemio jūros atmosfera. Man jokia kita akimirka nepalieka tokių gilių jausmų, kaip vakaras su draugais miesto paplūdimyje. Nuklystu į Gotikinį kvartalą, besimaudantį auksinėje vėlyvos popietės šviesoje. Judu į Barselonetą, kurioje ankštos gatvelės ir aukšti daugiabučiai namai, balkonuose kabantys ir jūros vėjyje džiūstantys skalbiniai. Einu pakrante, kol pasiekiu Bogatell paplūdimį, kur susitinku su draugais. Pasitiesiame ant smėlio antklodes ir prisėdame pasikalbėti, o besileidžianti saulė nudažo dangų rausvos ir oranžinės spalvos dryželiais. Virš vandens pakyla pilnatis, kurią tamsiai raudonai nuspalvina tvyranti dienos šviesa.
Šalia manęs – jauna moteris iš Argentinos Elena, kuri tik neseniai atvyko į Barseloną. Ji sėdi sulenkusi kojas ir žiūri į kylantį mėnulį. „Aš ką tik persikėliau čia iš Paryžiaus“, – sako ji su argentinietišku akcentu. Kai jos paklausiu kodėl, ji sunkiai perteikia mintis angliškai. Galiausiai ji atranda tinkamus žodžius: „Tai energija. Šis miestas turi tokios energijos kaip joks kitas.“ Paplūdimyje liekame dar ilgai po to, kai nusileidžia saulė. Nuo vandenyno pučiantis šiltas vėjelis išsklaido visą dienos nuovargį.
Kitą rytą aš vėl einu į paplūdimį, pasidedu rankšluostį šalia senų katalonų vyrų. Linkteliu jiems bon dia, kai jie stoviniuodami ant smėlio rūko cigarus. Šis miestas tikrai turi ypatingą energiją ir tikro gyvenimo pojūtį. Tai vieta, kur kiekvienas gali pasisemti Viduržemio jūros regiono gyvenimo būdo. Net ir trumpam čia atvykęs gali pasijusti kaip namie.
Daugiau apie Barseloną skaitykite Baltic Outlook žurnale.
Informaciją parengė James Taylor